7b klasė (2018-2019)

2018-2019 m. m.

 

 

 

2017-2018 m. m.

6b klasės išvykų, renginių akimirkos


* * * * *
Ugdymas karjerai

* * * * *

Šeštą klasę prisiminus...

Šiandien birželio 18 diena... Mokykloje kaip niekad tylu, nebegirdėti vaikų klegesio, šurmulio, sustojo bėgimas, lėkimas, nejaukiai susigėdęs tyli mokyklinis skambutis... Lyg ir kažko labai trūksta... Kita vertus, atsiradusi tyla leidžia prisėsti ir susimąstyti, kokie mums buvo 2017-2018 m. m...
O buvo jie išties šaunūs! Rugsėjo pirmąją įprastoje savo vietoje nebesėdėjo Austėja ir Kamilė: jos išvyko gyventi ir mokytis į užsienį. Tačiau praradimus keičia naujos pažintys: išvykusių mergaičių vietą užėmė naujokė Aridana. Ji puikiai įsiliejo į klasės gyvenimą, greitai pelnė mūsų pasitikėjimą ir pagarbą.
Šeštoje klasėje turėjome gražių renginių. Laukdami šv. Kalėdų, ruošėme siurprizus klasės draugams: smulkiomis dovanėlėmis pildėme šventines kojines. Puikiai pristatėme „Madagaskarą“ per kalėdinį karnavalą, supratome, kad visi mes – JĖGA (pasirodyme dalyvavo visi klasės mokiniai)! Kalėdinis žiburėlis leido draugiškai pasivaržyti ir atrasti dar nepažintas savo puses. Buvimas šeštokais skyrė mums ir papildomų pareigų: įsikūniję į graikų dievus ir deives, surengėme šaunias krikštynas penktokams, tapome jų vyresniaisiais globėjais. Abejingų nepaliko bendruomenės vakaras „Tėvai vaikams“. Dar ilgai galvoje skambės žodžiai: „6b gerai, 6b gerai, 6b labai labai gerai!“
Šie mokslo metai buvo gausūs išvykų: vykome į 12-ojo Vilniaus tarptautinio vaikų ir jaunimo filmų festivalio filmą „Pusė bilieto". Po jo, įkvėpti noro dalintis, paaukojome pinigėlį skurdžiai gyvenantiems vaikams. Per rudens atostogas vėjavaikiškai šokinėjom ant batutų. Vykome į NATO karinių oro pajėgų bazę Zokniuose. Turėjome pažintinį vizitą Šiaulių profesinės mokyklos verslo ir paslaugų skyriuje. Vykome pasidžiaugti „Saulėtekio“ gimnazijos abiturientų Šimtadienio spektakliu. Beveik visos mergaitės  pasigamino sveiką lūpų balzamą „Valerijono“ vaistinėje. Ten sužinojo daug naujų dalykų apie sveiką gyvenseną. Kaip kompensaciją už „Valerijono“ vaistinės vizitą, didžioji dalis berniukų dalyvavo 10 valandų užsiėmimuose, kuriuos organizavo „Išmanioji mokykla“. Tie, kuriems pavyko geriausiai pažinti 150 m. jubiliejų švenčiančią Vydūno asmenybę, vyko į Bitėnus, į ekskursiją „Vydūno kelias“. Na, o mokslo metų užbaigimo kelionė buvo skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti: vykome aplankyti dabartinę ir senąją Lietuvos sostines...
Šių mokslo metų mūsų augimą rodo ir pokalbių temos. Nemažai diskutavom apie patyčias, mokėmės draugiškumo, bandėme išskirti savo gyvenimo didžiausias vertybes, rinkome tolerantiškiausius savo klasės draugus...
Neįtikėtinai gerai mokėmės! Vienais dešimtukais šeštą klasę baigė Greta ir Mykolas. Triskart jiems „Valio!” Be aštuonetų baigė Liepa, Aistė, Ula, Elija, Toma, visos trys Rugilės ir Aridana. Nuoširdūs sveikinimai jiems visiems! Tie, kurie mokslo srity nebuvo tarp pirmūnų, labai mane džiugino savo nuoširdumu, kultūringumu, paslaugumu, paprastumu, žmogišku gerumu... Labai AČIŪ  jums, Vaikai!
Šiemet, deja, turėjome daug sunkių traumų: mėnesį nelankyti mokyklos buvo priversta Aistė, ji „susipažino“ su gipsu. Karštas pavasario dienas ištiesusi koją namie leido ir Elija. Tempą stabdyti buvo lemta Gvidui, jo rankos pirštas taip pat neišvengė operacinės. Kad siūti galima ne tik kelnes ar sijoną, skausmingai suprato Jonas. Jo noras padėti seneliams nupjauti žolę nebuvo sėkmingas... Tačiau svarbiausia, kad paskutinę mokslo metų dieną susirinkome visi sveiki ir laimingi!
Daug gražių dalykų įvyko šiais metais… AČIŪ, Vaikai ir Tėveliai, už dar vienus kupinus malonių emocijų ir gerų patirčių metus. Esu dėkinga už palaikymą ir supratingumą, už buvimą šalia.

Mediumas… Šis žodis šiandien man tvinksi galvoje. Praėjo lygiai pusė laiko, skirto man būti su savo auklėtiniais: džiaugtis jų džiaugsmais ir išgyventi dėl jų nesėkmių. Tik pusė, liko tik pusė…

Nuoširdžiai auklėtoja, 2018-06-18

* * * * *

Kelionė Lietuvos šimtmečiui paminėti

Šie metai mūsų šaliai ypatingi – švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktį, todėl norėjosi įprasminti šį įvykį ir klasėje. Dar pernai vaikai kalbėjo, kad visai norėtų apsilankyti Vilniuje, tad neliko jokių abejonių, jog klasės ekskursija bus skirta paminėti šią garbingą datą ir aplankyti bei iš naujo pasigrožėti dabartine mūsų sostine Vilniumi ir istorine sostine – Trakais.
Iš karto apsitarėme, kad nesirinksime daug lankytinų objektų, nes mokslo metai šiemet ilgesni, tad ir nuovargis didesnis. Tačiau tikrai turėtume aplankyti strategiškai svarbius Lietuvos istorijai objektus – Valdovų rūmus Vilniuje ir Trakų pilį.
Ankstyvą birželio 11-osios rytą įsitaisėme erdviame autobuse ir išrūkome į sostinę. Kelionės metu nuotaiką kiek sugadino prapliupęs lietus, tačiau vienbalsiai sutarėme, jog nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Tad atvykus į Vilnių, lietus, matyt, nugirdęs mūsų kalbas apie orą, pamažu rimo ir rimo...
Valdovų rūmuose gidas Donatas kalbą pradėjo nuo to, kad Gedimino pilis – visai ne Gedimino pilis... Šiek tiek sutrikome. Pasirodo, seniai pripažintomis tiesomis nereikėtų aklai pasikliauti. Apžiūrėjome Valdovų rūmų ekspozicijas ir sužinojome, kodėl taip brangiai kainavo jų atstatymas. Tuomet vaikams buvo pasiūlyta galimybė rinktis: nueiti papietauti ar tęsti istorinę pažintį su Vilniumi. Kaip ir reikėjo tikėtis, dalis nuėjo patarnauti savo pilvui, o dalis (su skautiškuoju Mykolu priešaky) kopė į Trijų kryžių kalną, aplankė kunigaikščio Mindaugo paminklą, klasicistinio stiliaus Vilniaus  arkikatedrą, pastovėjo ant sėkmės akmens, pasigrožėjo Bernardinų sodu.
Kita stotelė – Trakų pilis. Joje gidas supažindino su anų dienų pilies gyventojų buitimi, papročiais, parodė, kaip pilis atrodė tarybiniais laikais, parodė  rastą lobį (pilna puodynė pinigų),  už kurį buvo galima nusipirkti nebent... kepalėlį duonos. Be abejo, išbandėme pilies kieme stovinčias budelio priemones, tik jos mums nekėlė siaubo kaip anuomet, priešingai, visi gardžiai pasijuokėm, kai Genardas, pozuodamas nuotraukai buvo prigautas ir apipiltas „kutuliais“.  
Pasigrožėję Trakų pilies didybe ir Galvės ežero paslaptingumu, patraukėme namų link. Autobuse visą kelią klegėjo vaikų balsai, jie dalinosi saldainiu, sumuštiniu ir gera nuotaika, jie tiesiog linksmai praleido laiką kartu ir sužinojo šį tą, ko nežinojo važiuodami į ekskursiją. Mano manymu, būtent tai ir yra pagrindinis ekskursijų tikslas.

Auklėtoja Birutė, 2018-06-12

* * * * *

Mūsiškiai – aktyvūs miesto konferencijos dalyviai

Šiemet kovo 21 d. mūsų mokykloje vyko netradicinė konferencija, kuri sukvietė Šiaulių miesto 5-8 kl. mokinius pasikalbėti skirtingomis kalbomis apie savo patirtis ir atradimus mokykloje. Po plenarinio posėdžio  darbas persikėlė į skirtingų kalbų sekcijas.
Ši konferencija „Mokausi ir augu“ mūsų klasei išskirtinė dėl to, kad joje dalyvavo net keturi mūsiškiai. Pavyzdžiui, Mykolą neramina suaugusiųjų netinkamas elgesys su vaikais, todėl jis, pasidomėjęs vaikų literatūros klasika, skaitė pranešimą „Bausmės vaikų literatūroje“. Kaip sekasi mokytis antrosios užsienio kalbos – vokiečių – pranešime mintimis dalinosi Greta ir Rugilė Gilytė. O Aridana pranešimą skaitė anglų kalba.
Labai džiaugiuos, kad mūsų klasės mokiniai noriai save išbando įvairiose veiklose. Šįkart jie išbandė jaunųjų mokslininkų amplua. Aš pati turėjau džiaugsmo klausytis Mykolo pranešimo, tačiau kiti mokytojai-kalbininkai patikino, kad mergaitės taip pat konferencijoje pasirodė puikiai! Kaip sakoma: „Jei turi proto, mokykis, nes protas be mokymosi – kūnas be drabužio“.

B. Petkuvienė,  2018 m. kovas

* * * * *

Šeštokų pažintinis vizitas ŠPRC Verslo ir prekybos skyriuje

Sausio 19 d. devyniolika 6b kl. mokinių su auklėtoja išsiruošė susipažinti su Šiaulių Profesinio rengimo centro Verslo ir prekybos skyriaus profesijomis.
Maloniai sutikti mokytojos J.Jasnauskaitės pradėjome pažintį nuo „parduotuvės“, kurioje praktikuojasi būsimieji pardavėjai. Nustebino, kad įranga, su kuria dirba būsimieji specialistai, itin moderni. J.Jasnauskaitė pristatė dar nematytą šeštokams elektroninę parduotuvės akcijų sistemą.
Taip pat pamatėme, kokiomis sąlygomis mokosi būsimieji padavėjai ir barmenai, multimedijos paslaugų teikėjai, virėjai, konditeriai. Kai užėjome, konditeriai kaip tik darbavosi praktiškai, tad buvome pavaišinti jų iškeptais sausainukais. Galbūt tikri gurmanai ir būtų radę šiokių tokių priekaištų dėl skonio, bet mes buvome patenkinti, kai kas net pakartoti norėjo.
Abejingų nepaliko ir apsilankymas auditorijoje, kurioje ruošiasi prekybos įmonių vadybininko padėjėjai. Sužinojome, kad galime „apsipirkti“ jų sukurtoje imitacinėje elektroninėje parduotuvėje, kuri jau veikia ne vienerius metus ir yra apdovanota Lietuvos mastu kaip labai pavykęs projektas.
O bene labiausiai mokinius sužavėjo Verslo ir prekybos skyriaus auklėtinių pasiekti rekordai: kas nenorėtų pamatyti ilgiausių Lietuvoje džinsų (ilgis 70 m. 38 cm), pasiūtų būtent šiame profesinio rengimo centre; ar paragauti Velykų zuikio, sveriančio 301 kg.?..
Įdomu buvo sužinoti ir tai, kad ŠPRC vykdo labai lanksčią studijų programą: nemaža dalis studijuojančiųjų mokosi nuotoliniu būdu. O kadangi ŠPRC Verslo ir prekybos skyrius aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, tai čia besimokantieji gauna puikių galimybių tobulintis Europos šalyse.
Vizitas vienareikšmiškai buvo labai naudingas.
Informaciją ir nuotraukas parengė
6b kl. auklėtoja B. Petkuvienė
2018-01-30

* * * * *

Kalėdiniai varpeliai nuskambėjo...

... tačiau liko daug gražių prisiminimų. Kaip ir pernai klasėje šventinę nuotaiką kūrė žaliaskarė. Kaip ir pernai laukėme dovanėlių, kurios saugiai, bet paslaptingai įsliuogdavo į Kalėdų Senelio kojines, kurios kasdien storėjo ir sunkėjo... Kaip ir pernai klasėje vyko šventinė vakaronė. Tiesa, dalyvių buvo perpus mažiau (tėveliai tuo laiku darbavosi), tačiau prizai DAUG vertingesni. Štai Ema už laimėtą „Geriausios verpėjėlės konkursą“ buvo apdovanota vertinga rankų puoselėjimo sistema (guminėmis pirštinėmis), Gretai atiteko naujausios kartos skalbyklė (ūkiškas muilas), atitinkanti aukščiausius ekologijos standartus – elektros sunaudojimo koeficientas nulinis, laikmatis automatinis (baigi, kada tik nori), Arnas be recepto gavo dozę „antidepresantų“ (čiulpinukas ant pagaliuko)...
Ir visai ne kaip pernai šiemet mes dalyvavome 5-8 kl. mokinių karnavale. Manome, kad puikiai pristatėme animacinį filmą „Madagaskaras“ (šį filmą įkūnyti scenoje mums lėmė burtai). Smagiai praleidome pasiruošimo laikotarpį: šokom, vaidinom, daug juokėmės, šiek tiek paburbėjom, vieni iš kitų daug mokėmės ir tiesiog leidome laiką drauge!
Paprastai, kai šventės praeina, širdin ima brautis keistoka tuštuma, tačiau šios mūsų Kalėdos buvo kitokios: tuštumai tiesiog neliko vietos!
Nuoširdžiai dėkojame Tėveliams už visokeriopą pagalbą ir palaikymą.
Informaciją parengė 6b kl. auklėtoja B. Petkuvienė 
2018 m. sausis

* * * * *

6b klasės TOLERANTIŠKIAUSIEJI
Kaip ir pernai, šiemet mokykloje buvo minima Tarptautinė tolerancijos diena – lapkričio 16! Tądien aš neturėjau pamokų savo auklėtiniams, tad daugiausiai tolerancijos tema jie kalbėjosi su kitais mokytojais dalykininkais. Tačiau negalėjome praleisti gražios tradicijos – išrinkti tolerantiškiausius 6b klasės mokinius. Todėl viena diena vėliau vis dėlto surengėme rinkimus.
Trumpai prisiminę sąlygas, kada galime vadinti save tolerantišku žmogumi, bei peržiūrėję video siužetą su žymių žmonių argumentuotomis nuomonėmis, kas jiems yra tolerancija, - pradėjome balsavimą. Labai džiugu, kad pernykščiai mūsų klasės tolerantiškiausieji  - Aistė ir Mykolas – ir šiemet buvo labai populiarūs ir gana smarkiai varžėsi su šiųmečiais klasės tolerantiškumo atstovais. Vis dėlto garbingą titulą jie perleido klasės draugams: tolerantiškiausia 6b kl. mergaite buvo paskelbta Greta Jokimčiūtė, o tolerantiškiausias iš berniukų yra Domas Visockis.
Nuoširdžiai sveikinu Gretą ir Domą ir esu tikra, kad savo nuoširdumu, paprastumu ir draugiškumu jie pelnytai tapo 6b klasės TOLERANTIŠKIAUSIAIS mokiniais! Greta ir Domai, būkite tikrojo žmogiškumo mokytojais mums visiemsJ
Informacija ir nuotraukos auklėtojos B. Petkuvienės
2017-11- 20

* * * * *

Susipažinkime: mukis.lt
Lapkričio 14 d.  klasės valandėlė buvo netradicinė. Visi 6b kl. mokiniai skubėjo į 223 kab., kuriame jau laukė jų mokyklos karjeros koordinatorė Rasa Balčiūnienė. Ji padalino šeštokams planšetes ir išsamiai pristatė profesinio informavimo svetainę mukis.lt.
Šioje svetainėje daug geros informacijos gali rasti tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek mokinių tėveliai. Tikrai verta joje apsilankyti ir išbandyti įvairiausių siūlomų testų, peržiūrėti edukacinių filmų apie įvairių profesijų atstovus. Kas žino, galbūt būtent svetainėje mukis.lt pristatoma profesija ir taps realia dabartinio šeštoko ateitimi.
Susipažinę su internetine svetaine, auklėtiniai galėjo ir patys išgirstas naujienas pritaikyti praktiškai. Dirbdami su planšetėmis, jie kiekvienas susikūrė savo karjeros planą. Kurdami buvo priversti apgalvoti, kodėl žmonės renkasi vieną ar kitą profesiją, kodėl mylintiems savo darbą žmonėms nebe toks svarbus net piniginis atlygis, išsikėlė klausimą, kodėl apskritai žmonės dirba...                 Matydama tokius žingeidžius, bet kartu ir susikaupusius savo mokinius pagalvojau, kad už keliolikos metų Lietuva tikrai pasipildys dorais, sąžiningais ir atsakingais darbuotojais...
Informacija ir nuotraukos B. Petkuvienės ir R. Balčiūnienės

2017-11-16

* * * * *

Ir per atostogas- kartu!
Nors šie mokslo metai atostogų gausa neprilygs praėjusiems, tačiau kiekvieną atostogų dieną išnaudojus turiningai, poilsio tikrai užteks. Todėl nusprendėme paskutinę spalio dieną, per mokinių rudens atostogas, praleisti kartu ir apsilankyti Šiaulių Kanės arenoje esančiame  „Batutų parke“ .  Tie, kurie tądien buvo laisvi, susirinko papramogauti (o tokių buvo net 18!).
Kupini geros nuotaikos puolėme ant batutų. Nors sau buvau paskyrusi „prižiūrėtojos” vaidmenį ir šokinėti nesiruošiau, Elijos mama Silvija kaip mat įkalbėjo neatsilikti nuo vaikų (kaip suprasi, kad jiems smagu, jei pats nepabandysi!). Ir išties buvo be galo smagu prisiminti vaikystę, kai ir be batutų strikinėdavai iš laimės. O ir vaikai buvo labai draugiški: berniukai džentelmeniškai „pralaimėdavo” mergaitėms, mergaitės vis tikrino savo akrobatines galimybes, daug šypsojosi ir juokėsi.
Papramogavus ant batutų, Elija su mama visus pavaišino sultimis (buvo maloni staigmena – labai ačiū jomsJ) – atsigaivinome ir išsiskirstėme namo. Tik patys ištvermingiausi pasiliko „Batutų parke“ dar valandą.
Puiku, kai ir per atostogas vaikai nusprendžia leisti laiką kolektyve!
 Informacija ir nuotraukos auklėtojos B. Petkuvienės
2017-11-03

* * * * *

Penktokų krikštynos „Muzika + literatūra + dailė = sumanus penktokas“
Prieš pat rudens atostogas, spalio 25 d., nuo ankstyvo ryto mokykloje šurmuliavo keistais apdarais apsirengę mokiniai: savo išvaizda jie priminė graikų deives ir dievus. Pasirodo,  per klasės valandėles šeštokai organizavo penktokų krikštynas.
Kadangi mūsų Gegužių progimnazijoje vykdomas kryptingas meninis ugdymas, tai ir būsimuosius „krikštukus“ buvo nutarta išbandyti menais. Todėl šeštokai į penktokėlių klases pasiuntė dailės, literatūros ir muzikos deives įvertinti meninį būsimųjų krikštavaikių pasirengimą.
Pirmoji savo užduotį penktokams pateikė muzikos dievybė: penktokų auklėtoja, o paskui ir visa klasė turėjo plojimais atkartoti muzikinį ritmą. Gavus teigiamą muzikinės patikros įvertinimą, imtasi literatūrinių įgūdžių stiprinimo. Suskirsčiusi į grupes penktokus, literatūros deivė skyrė jiems nelengvą užduotį: teko sukurti dviejų posmų eilėraštį apie savo auklėtoją. Literatūros gabumai buvo nepriekaištingi: sužinojome, kad penktokus po mokslo kelius ir takelius vedžioja pačios šauniausios, pačios kūrybingiausios, pačios linksmiausios... Žodžiu, „pačios pačiausios“ auklėtojos. Na, o dailės deivė pradėjo savo kalbą ne nuo pačių linksmiausių naujienų: pasirodo, jog apsirgo dieviškojo Olimpo fotografas, todėl nuotraukas  būsimam krikšto dokumentui reikėjo nusipiešti patiems penktokams. Reikėjo – tai ir nusipiešė! Tačiau vien praktiniu meno įgūdžių įvertinimu šeštokai neapsiribojo ir iš penktokų pareikalavo pristatyti juos mokančių mokytojų raštišką nuomonę. Buvo džiugu girdėti, kad, anot mokytojų,  mūsų progimnazijos penktokai yra nuoširdūs, stropūs, savarankiški, kūrybingi...  Kai neliko abejonių, jog penktokai tikrai yra verti garbingai įsilieti į 5-8 kl. mokinių bendruomenę, buvo perskaityta priesaika, kurios laikytis prisiekė „krikštukai“, ir jiems suteiktas graikų dievo, globosiančio jų klasę, vardas. Tuomet dailės deivė kiekvieno penktoko ir jų auklėtojos kaktą paženklino ypatinguoju savo teptuku. Penktokai tapo pilnateisiais 5-8 kl. mokinių bendruomenės nariais.
O jeigu jau penktokus globoti apsiėmė patys garbingiausi meno dievai, tai kaipgi apsieiti be dieviškųjų vaišių?! Penktokai buvo pavaišinti Olimpo delikatesais- ambrozija ir nektaru. Krikštynų šventė užbaigta dainos posmu, prasidedančiu iš tos pačios raidės kaip ir  penktokų klasės raidė: pavyzdžiui, 5b, vedama savo auklėtojos, užtraukė: „Buvo naktys...“
Žiūrėdami į šypsenas penktokų veiduose, šeštokai suprato, kad šventė pavyko. Juk išties, anot H. Melvilio, „Menas yra jausmo įkūnijimas“. Kurdami jaučiam, kad gyvename, kad esame, kad būsime...
Nuotraukos ir informacija auklėtojos B. Petkuvienės
2017-10-31

* * * * *

Vaikai, mokantys dalintis
Spalio 25 d. (trečiadienį) visi 6b kl. mokiniai vyko į filmo „Pusė bilieto“ peržiūrą (filmas iš  12-ojo Vilniaus tarptautinio vaikų ir jaunimo filmų festivalio repertuaro). Filme buvo vaizduojamas didžiulis Indijos lūšnynuose gyvenančių žmonių skurdas. O kas mažai turi, net ir paprasčiausi dalykai gali atrodyti kaip brangiausias lobis: „Taip  yra dviem broliukams, gyvenantiems Mumbajaus lūšnynuose. Kol tėtis sėdi kalėjime, berniukai, kad padėtų mamai išlaikyti šeimą, užsidirba rinkdami anglį palei traukinio bėgius. Vieną dieną netoliese atsidaro picerija, viliojanti brolius paragauti svajonių maisto. Nors ir susitaupę pinigų, berniukai yra paniekinamai išvaromi iš kavinės kaip „šiukšlyno žiurkės“. Brolių nuostabai, nufilmuota me­džiaga apie šį incidentą internetiniais socialiniais tinklais pasklinda po visą pa­saulį. Filmo istorija ir nuostabi kinematografija įtraukia į netikėtų įvykių ir vaizdų sūkurį. Vaikystė net skurde ir sunkumuose gali būti nuostabi ir viltinga!“ (informacija iš filmo „Pusė bilieto“ anotacijos).
Džiaugiuosi, kad mano vaikai turėjo galimybę dar kartą įsivertinti SAVO gyvenimo kokybę, suprasti, kokie mylimi ir reikalingi yra, kiek daug Gyvenimo dovanų kasdien gauna... Tačiau dar labiau džiaugiuosi, kad kone pusė jų po filmo peržiūros ne tik susimąstė apie sotų savo gyvenimą, bet ir priėmė sprendimą pasidalinti su tais, kuriems likimas yra šykštesnis. Tądien, kai ėjome į filmą, aš pasiūliau savo auklėtiniams dalyvauti savotiškoje „Gerumo akcijoje“. Supratau, kad rizikuoju būti nepopuliari, tačiau pasakiau, kad siūlau jiems tų pinigėlių, kuriuos jie yra numatę skirti skanėstams, kai žiūrės filmą, neišleisti, bet po filmo nunešti ir paaukoti juos tiems vaikams (dėžutės prie MAXIMOS kasų), kurie greičiausiai net nėra buvę kino teatre. Akcentavau, kad dalyvavimas „Gerumo akcijoje“ yra neprivalomas, kad jie patys sprendžia paremti ar neparemti skurdžiau gyvenančius savo bendraamžius. Išsakiau viltį, kad jei akcijoje dalyvaus bent vienas mokinys, aš būsiu patenkinta (esu tikra, kad ne tik matematikos ar lietuvių k., bet ir gerumo pamokos vaikui yra reikalingos, gerumo ir atjautos taip pat reikia mokytis).
Kino teatro salė buvo pilnut pilnutėlė vaikų. Tik prasidėjus filmui, iškart pajutome saldėsių kvapus, mačiau, kaip kai kurie mano auklėtiniai godžiai ryja seilę, bet laikosi didvyriškai: susikaupę stebi filmą ir ignoruoja pagundą skleidžiančius kvapus. Mūsų liaudies išmintis sako: „Sotus alkano neužjaučia“. Tad tie vaikai, kurie filmą apie didžiulę žmonijos rykštę – skurdą – žiūrėjo ne kimšdami „Popcorn‘us“, o jausdami šiokį tokį alkį, realiai suprato, ką reiškia tiesiog fiziškai jausti nepriteklių... Tądien jie dalyvavo tikrojo Žmogiškumo pamokoje!
Iškart po filmo, nusileidus į pirmą aukštą, vaikų delniukuose pradėjo skambčioti monetos — jų gerumo ir mokėjimo dalintis įrodymas. Tą minutę labai didžiavausi savo Vaikais, jų sprendimu pasielgti kitaip nei įprasta, jų mokėjimu suprasti ir atjausti, jų moraliniu ūgtelėjimu... Iškart pagalvojau: „Kaip gera būti mokytoju tokiomis akimirkomis, kaip malonu dėstyti ne tik dalyko, bet ir Gyvenimo pamokas!“
Ačiū, Vaikai, kad esate tokie nepakartojami!
 Informacija ir nuotraukos auklėtojos B. Petkuvienės
2017-10-27

* * * * *
  

Kelionės kursas nustatytas: „2017-2018 mokslo metai“

Tavojoj gyvenimo knygoj
Dar puslapių daugel tuščių.
Reikės juos visus prirašyti
Darbais, širdimi ir žodžiu...

 Kol turim, ką mokyti, kol turim, ko laukti grįžtančio iš mokyklos, kol turim savo mokyklinį suolą, tol Naujus metus išgyvenam dukart metuose: Sausio 1-ąją ir Rugsėjo 1-ąją!
Kaip smagu, kad apsukę mokyklinių metų ratą vėl susitikome. Suolus jau šildo nebe nedrąsūs penktokėliai, o savimi pasitikintys, užtikrinti ŠEŠTOKAI. Kaip smagu, kad vėl galime keliauti Mokslo šalies keliais, kad galim patirti atradimo jaudulį, išgyventi kontrolinio darbo pergalę, pasidžiaugti draugo sėkme, galbūt sutikti savo gyvenimo Mokytoją...
Tikiuosi ir labai linkiu, kad Jums, mano Vaikai, šie mokslo metai būtų kupini nepamirštamų patirčių, pilni pačių geriausių siekių, kad visada jaustumėtės mylimi ir reikalingi, kad pačius didžiausius stebuklus atrastumėte kasdienybėje, kad pastebėtumėte liūdesio atspindį draugo veide, kad dažniau duotumėt, nei reikalautumėt... Kad būtumėt tikri ŽMONĖS...

Su meile - auklėtoja Birutė
2017 m. rugsėjis

 * * * * *

2016-2017 m. m.

5b klasės mokinių išvykų, renginių akimirkos

 

* * * * *

Ir per atostogas – kartu!

Kai už lango saulutė vis meiliau šypsosi, o nuovargis po pamokų jaučiamas vis didesnis ir didesnis, žinome, kad atsiskubina gražiausia pavasario šventė – šv. Velykos! O kartu su ja ir labai lauktos pavasario atostogos.
Dar žiemos pabaigoje buvom kalbėję, kad būtų smagu visiems kartu nueiti pažaisti boulingą. Tačiau kasdienė rutina: namų darbai, popamokinė veikla – šiam mūsų norui išsipildyti vis trukdė. Todėl sutarėm, kad pavasario atostogos bus tas laikas, kai visi susitiksime boulinge. Kaip tarėm, taip ir padarėm.
Balandžio 10 d. popietę, pirmąją mokinių atostogų dieną, žvaliai nusiteikę susitikome prie boulingo takelių. Beregint susiskirstėme į komandas ir pradėjome varžytis. Tiesa, kvietėme prisijungti ir Tėvelius, tačiau mokinių atostogos ir Tėvelių atostogos kol kas dar nelabai suderinamas dalykas... Bet! Mes nebuvome vieniJ Tado mama Zita ir Emilio mama Kristina kartu su mumis mėtė boulingo kamuolius. Beje, joms sekėsi puikiai! O štai Rugilės mama Diana ir Mykolo mama Jolanta su mažuoju Mykolo broliuku palaikė žaidėjus idėjiškai: palinkėjusios sėkmės, išėjo (matyt, kurti velykinės namų dvasios). O Rugilės mama Reda (ji paprastai labai noriai prisijungia prie visų klasės veiklų) šįkart negalėjo, tačiau vietoj savęs „atsiuntė“ saldų didžiulį velykinį kiaušinį, kurį ragausime susitikę po atostogų.
Kas laimėjo, neklauskite, nes atsakymą žinote patys – Draugystė! Tiesiog smagiai praleidome laiką, atsipalaidavome, pabendravome neformalioje aplinkoje. Gražaus visiems pavasario!

 Informaciją ir nuotraukas parengė auklėtoja Birutė Petkuvienė

* * * * *

Kada skaičiuojam viščiukus?..

Lietuvių liaudies išmintis teigia, kad „viščiukus skaičiuoja rudenį“, tačiau mokyklos gyvenime yra kiek kitaip – būtent pavasaris yra nuveiktų darbų ir pasiektų rezultatų skaičiavimo laikas. Labai smagu, kai yra kuo džiaugtis ir ką skaičiuoti!
Balandžio 4 d. visi geriausiai lietuvių kalbą išmanantys miesto penktokai ir šeštokai rinkosi Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje į tradicinę miesto mokinių Lietuvių k. olimpiadą. Mūsų progimnazijos penktokams olimpiadoje atstovavo 5 b kl. mokiniai – Greta Jokimčiūtė ir Mykolas Kazanavičius. Nors saulėta balandžio popietė nuteikė pakiliai, tačiau šiokia tokia įtampa vis dėlto buvo jaučiama: juk teks varžytis ne su bet kuo, o būtent su gabiausiais lietuvių kalbai miesto mokiniais. Be abejo, iki tol buvo papildomai padirbėta, ne viena valanda praleista atliekant praėjusių metų lietuvių k. olimpiadų užduotis...
Atlikus olimpiados užduotis, beliko nekantriai laukti rezultatų. Džiugu, kad jų sulaukus, neteko nusivilti: mūsų klasės mokiniai – Greta ir Mykolas – pasirodė tikrai gerai. Mykolas, vos per 1,5 taško atsilikęs nuo I vietos laimėtojos, užėmė III vietą. Konkurencija tarp olimpiados laimėtojų buvo išties didžiulė: I vieta – 56,5 t., II vieta – 56 t., III vieta – 55 t. ! Sveikiname Mykolą ir labai juo didžiuojamės! Be abejo, Gretos dalyvavimas olimpiadoje taip pat vertas pagyrimo: nors ji tarp laimėtojų ir nepateko, tačiau atsiliko tikrai nedaug.
Man, ne tiek kaip klasės auklėtojai ,kiek kaip lietuvių k. mokytojai, labai smagu, kad mano „pavasarį skaičiuojami viščiukai” yra tokie stiprūs ir geri.

 Informaciją parengė auklėtoja Birutė Petkuvienė

* * * * *

Teatras kitaip!

Balandžio 3 d., po 2 pamokų, visi išskubėjome į autobusų sustojimo žiedą, nes laukė suplanuota išvyka į Valstybinį Šiaulių dramos teatrą. Tačiau skubėjome ne spektakliu mėgautis, bet į edukacinį užsiėmimą – pažintį su teatro „virtuve“.
Atvykusius mus labai maloniai pasitiko teatro edukacinės veiklos organizatorė ir iškart pradėjo vardyti Valstybinio Šiaulių dramos teatro išskirtinumus: mūsų teatras esąs vienas iš seniausių Lietuvoje, vienas iš mažiausių!
Turėjome galimybę įkišti nosį į sandėlį, kuriame kabo spektaklių personažų kostiumai, galėjome paspėlioti, kuriuos batus galėjo avėti vyras, o kuriuos – moteris. Tiesą sakant, šiek tiek nustebome sužinoję, kad aukštakulnių išradėjai yra ... vyrai, o ne moterys, kaip galėtume pamanyti iš karto. Ir plaukų garbiniavimo išradimas, deja, priklauso ne dailiajai lyčiai.
Palikę kostiumų sandėlį, visi sugužėjome į grimerio kambarį. Jame sužinojome, esminį skirtumą tarp teatro ir filmų aktorių makiažo: pasirodo, filmuose vaidinančių aktorių makiažas nėra pernelyg ryškus, nes filmuojama iš arti, o štai teatro artistai privalo būti „labai ryškūs“, nes į juos žvelgiame iš nemenko atstumo (įsivaizduokime save, sėdintį paskutinėje parterio eilėje!). Susipažinę su grimerio darbo subtilybėmis ir patys galėjome įsikūnyti į kito žmogaus kailį: beregint mūsų veidus papuošė šokančios plaštakės, muzikos natos ir ... solidžios mėlynės (nenustebkite, kartais ir stropuoliai vaizduotėje nori tapti gatvės chuliganais!)
Išvyka į Valstybinį Šiaulių dramos teatrą vienareikšmiškai buvo naudinga: sužinojome daug naujos informacijos, žvilgtelėjome ten, kur eilinis teatro žiūrovas negalėtų užsukti.

Informaciją ir nuotraukas parengė auklėtoja Birutė Petkuvienė

* * * * *

Diktanto konkurso laimėtojai

Vasario 28 d. jau 14-ąjį kartą mūsų progimnazijoje įvyko 3-12 klasių mokinių, mokyklos darbuotojų (ne lituanistų) ir tėvelių  Diktanto konkursas, skirtas vasario 21-ajai- Tarptautinei gimtosios kalbos dienai- paminėti. Konkurso iniciatorė ir pagrindinė organizatorė – mokyklos direktorė Silvija Baranauskienė.
Mūsų klasės mokiniai labai noriai dalyvavo konkurse. Matyt, jautė, kad sėkmė ir žinios turėtų jų nenuviltiJ Ir nenuvylė! Daugiausiai laimėtojų buvo kaip tik iš 5b klasės. Labai džiugu, kad, besivaržydami su šeštokais vienoje kategorijoje, mūsų vaikai nenusileido vyresniesiems raštingumu. Man, kaip auklėtojai ir kaip lietuvių k. mokytojai, ypač malonu, kad vaikai labai raštingi, kad jie nori išbandyti savo jėgas, kad pasitiki ir tiki savimi.
Didžiuojuosi savo Vaikais ir labai nuoširdžiai juos sveikinu:
Mykolas Kazanavičius – I vieta,
Rugilė Gilytė – II vieta,
Greta Jokimčiūtė –II vieta,
Ula Lukošiūtė –II vieta,
Liepa Balniūtė – III vieta.
Mylėti ir gerbti savo gimtąją kalbą - savaime suprantamas dalykas, tačiau meilę ir pagarbą įrodyti realiais darbais – sektinas pavyzdys mums visiems.
Informaciją parengė auklėtoja Birutė Petkuvienė

* * * * *

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad...

 sausio 30 d. Meninio skaitymo konkurse „Žmogaus sieloje žydi gėlės“,  skirtame rašytojos Šatrijos Raganos 140-osioms gimimo metinėms paminėti, dalyvavo du mūsų klasės mokiniai: tai Mykolas ir Greta. Smagu, kad jiedu pasiryžo išbandyti savo jėgas su raiškaus žodžio mylėtojais ir gerbėjais (5-8 kl. mokiniais).
Kadangi šių metų kovo 8 d. rašytojai, pedagogei, švietėjai Šatrijos Raganai (tikr. pav. Marija Pečkauskaitė)  būtų suėję 140, tai konkursas simboliškai buvo skirtas šiai Lietuvos kūrėjai.
Renginį smuiko garsais pradėjo taip pat mūsų klasės mokinė Rugilė Gudirgytė. Ir neatsitiktinai. Mat vaikystėje būsimoji rašytoja nuolat girdėjo griežiantį savo tėvą ir fortepijonu skambinančią motiną. Tad Šatrijos Raganos gyvenime muzika buvo kone tokia pat svarbi kaip ir literatūra. Beje, renginio vedėjos buvo Aistė ir Rugilė Gudirgytė.
Nutilus smuiko garsams, prasidėjo konkursas. Dalyvių pasirodymus vertino mokyklos lietuvių k. mokytojos. Nors kaip niekad smarkiai siautėjantys virusai trukdė konkurso pasiruošimui, tačiau paklausyti tikrai buvo ką. Konkurse buvo pristatyta ir užsienio, ir lietuvių autorių kūrinių, skambėjo ir proza, ir poezija...
Kai visi konkurso dalyviai pasirodė, komisija pasitarė, įvertino skaitovų pastangas ir apdovanojo mokinius diplomais bei padėkomis. 
Ypač smagu, kad mūsų vaikų debiutas buvo labai sėkmingas: Gretai atiteko III vieta, o Mykolas nepasikuklino: iškart „ėmė“ I-ąją vietą. Tad jis  kartu su 6b klasės mokiniu Kristupu Juru mokyklai atstovaus miesto 5-8 kl. mok. Meninio skaitymo konkurse! Linkime Mykolui  kuo didžiausios sėkmės miesto etape.
Informacija ir nuotraukos auklėtojos Birutės Petkuvienės
2017-01-31

* * * * *

Dalyvauta miesto mokinių konferencijoje

Sausio 19 d., kai draugai dėl didelio sergamumo ilsėjosi namie, Greta ir Rugilė Gudirgytė laiko veltui tikrai neleido. Mergaitės jau porą savaičių prieš tai ruošėsi dalyvauti Šiaulių miesto 5-8 kl. mok. konferencijoje „Apie draugus“. Tad „priverstinės atostogos“ dėl klasės sergamumo jų planų nesujaukė: puikiausiai nusiteikusios jos atvyko į konferenciją.
Nors buvo vienintelės penktokės konferencijoje, tačiau jų skaitytas pranešimas „Draugystės atlygis – ji pati (pagal G. Morkūno romaną „Vasara su Katšuniu“)“ nė kiek nenusileido vyresniųjų mokinių darbams. Mažosios mūsų klasės „mokslininkės“  sudomino kitus konferencijos dalyvius, kad jų pristatomą G. Morkūno knygą būtinai perskaitytų. Jos savo pranešime citavo gražiausias knygos mintis apie draugystę: mergaitės sakė, kad „draugai – ne kriaušės ir kioske jų nenusipirksi“ arba kad „sveikintis reikia širdimi, o ne žodžiais“. Rugilė ir Greta priminė seniai visų žinomą tiesą, kad „dažnai net nežinome, kaip ką nors mylime. Ir suprantame, kad mylėjome, tik tada, kai to žmogaus nebelieka.“ Žodžiu, tikrai prasmingomis mintimis mergaitės pasidalino su konferencijos dalyviais iš Vinco Kudirkos, Jovaro, Salduvės, Gytarių „Romuvos“, „Rasos“ ir Gegužių progimnazijų.
Esu tikra, kad priešaky dar laukia daugybė neišbandytų veiklų, nuotykių ir galimybių. Labai džiaugiuosi, kad mūsų vaikai yra labai smalsūs, noriai priima siūlomus iššūkius ir tokiu būdu Auga!
Nuotraukos ir informacija auklėtojos Birutės Petkuvienės
2017-01-20

* * * * *

Klasės valandėlė „Kokias profesijas žinau?“

 Nors mes tik penktokai ir, atrodytų, kad apie profesijas galvoti dar kiek ankstoka, tačiau liaudies išmintis sako: „Kai svečias ateina, ne laikas grindis šluoti“. Kitaip sakant, profesijomis domėtis niekada nėra per anksti.
Todėl mes gruodžio 7d., per klasės valandėlę , nusprendėme pasitikrinti, kokių profesijų žinome. Karjeros koordinatorė Rasa Balčiūnienė maloniai pasisiūlė padėti ir pakvietė į mokyklos Ugdymo karjerai centrą. Mokinukams buvo išdalintos planšetės ir prasidėjo... varžybos. Taip taip, iš tiesų, kas vyko per klasės valandėlę, buvo panašu į svarbiausias gyvenime varžybas, nes auklėtiniai, dirbdami Kahoot programa, iškart, tik pasirinkę norimą atsakymą, sužinodavo, ar yra teisūs: kiek džiaugsmo būdavo „teisuolių“ veiduose, ir kaip neįtikėtinai „surūgdavo“ suklydusiųjų veideliai... Žvelgdami į nuotraukose pavaizduotus dirbančius žmones, mokiniai turėjo nustatyti, kokiai profesijai darbuotojai atstovauja. Tai buvo kur kas sunkiau nei iš pradžių galėjo pasirodyti...               Baigę darbą su planšetėm ir varžytuvių jaudulį išsinešę į pamokas, mokiniai buvo patenkinti kitokia, netradicine klasės valandėle. O mes su karjeros koordinatore Rasa dėl vieno neabejotinai sutarėm: penktokai išėjo tikrai gudresni - žinos daugiau profesijų, kai ateis toji lemtinga pasirinkimo diena.

Informaciją parengė: auklėtoja Birutė ir karjeros koordinatorė Rasa Balčiūnienė

* * * * *
„Apsnigtais takeliais rieda Išsipusčiusios Kalėdos“

Tarsi vakar nedrąsiai matavomės penktoko džiaugsmus ir rūpesčius, o štai jau ant nosies gražiausios metų šventės - šv. Kalėdos ir Naujieji. Laukiam jų nekantraudami: tikim, kad rytojus bus lengvesnis, šviesesnis, įdomesnis...  Ne tik laukiam, bet stengiamės artėjančias šventes prisijaukinti, prisikviesti ne tik į savo širdis, bet ir į klasę...
Ta proga nuo gruodžio 1 d. mūsų kabinetas pasikeitė- jame atsirado eglutė, žybsinti įvairiaspalvėm lemputėm  ir kalėdiniais žaisliukais. Labai džiaugiuosi, kad patys vaikai (Rugilė Gudirgytė pasiūlė, o kiti entuziastingai pritarė) pasisiūlė eglutę parūpinti, tai rodo, kad jie jaučiasi esą šeimininkai, kad jiems rūpi, kokioje aplinkoje sėdi, kad nori kurti grožį sau ir kitiems... O tik atsiradus klasėje žaliaskarei, kalėdinė dvasia mūsų tiesiog nebepaleidžia: kas rytą pamoką pradedame savotišku ritualu- mokinys, kurio dienyno numeris sutampa su dienos numeriu, nueina prie klasės stendo, kur kabo Advento kalendorius, ir suvalgo simbolinę šokolado figūrėlę. Žvelgdami į atidarytus kalendoriaus „langelius“, suprantame: šventės nenumaldomai artėja, reikia gerų darbų, gerų palinkėjimų... Todėl tas vaikas, kuris suvalgo šokoladinę kalendoriaus figūrėlę, dovanoja klasės draugams nuoširdų palinkėjimą.
Esame tikri, kad visi linkėjimai, norai ir svajonės, išsakytos prie žibančios eglutės, virs realybe.
Auklėtoja Birutė
2016-12-07

* * * * *

Tolerancijos diena

Lapkričio 16 d. yra minima Tarptautinė tolerancijos diena. Ta proga mūsų progimnazijoje vyko teminė valandėlė. Pirmiausia buvo padiskutuota apie tai, kaip vaikai supranta toleranciją. Mokiniai noriai dalijosi savo mintimis, pildė vieni kitų atsakymus, aktyviai komentavo sumodeliuotas situacijas.
Padiskutavę tarpusavy, skaitėm informacinį tekstą apie toleranciją, žymių žmonių pasisakymus apie šią itin vertingą žmogaus savybę. Tuomet dar pasiklausėme „Himno tolerancijos dienai“. Turėdami pakankamai informacijos, ėmėmės kurti Tolerancijos paukštį: ant siaurų balto popieriaus lapelių (stilizuotų paukščio plunksnų) rašėme savo mintis apie toleranciją. Vėliau jos buvo suklijuotos ant paukštelio, rodančio mūsų požiūrį į toleranciją. Ir tolerantiškasis paukštis... nutūpė ant stendo šalia socialinės pedagogės kabineto.
Galiausiai čiupom paskutinę savo užduotį tądien – slaptu balsavimu rinkome savo klasės tolerantiškiausiuosius – 1 berniuką ir 1 mergaitę. Labai smagu, kad vaikai iškart labai surimtėjo, susikaupė, pritilo šurmulys, matyt, suprato, koks svarbus momentas atėjo. Nieko nelaukiant buvo suskaičiuoti ir paskelbti rezultatai. Ir tuomet dar smagiau pasidarė, nes tarp tolerantiškiausių buvo paminėta didžioji klasės mokinių dalis. Ir vis dėlto du žmonės išsiskyrė iš kitų – jie surinko daugiausiai bendraklasių balsų ir buvo paskelbti 2016 m. 5b klasės tolerantiškiausiais. Tai buvo Aistė ir Mykolas! Sveikiname ir linkime pateisinti klasės draugų jiems suteiktą labai atsakingą ir įpareigojantį „titulą“.
Informaciją parengė auklėtoja Birutė Petkuvienė

* * * * *
Netradicinė lietuvių k. pamoka „Saulėtekio“ gimnazijoje

Nuo seno žinoma, kad kaimyniškai sutarti tikrai verta. Mūsų 5b kl. mokiniai lapkričio 17 d. kaip tik ir turėjo progos tuo įsitikinti. Užuot sėdėję savoje klasėje, savuose suoluose, pasipustėm padus ir išdrožėm į kaimynystėje esančią „Saulėtekio“ gimnaziją. Ten buvome pakviesti Rugilės mamos Dianos.
Nemanykite, kad apsilankymo tikslas buvo šiaip draugiškas pasišnekučiavimas, visai ne. Svetingai sutikti, iškart sėdom į suolus ir pradėjom lietuvių k. pamoką, kuriai „dirigavo“ ne viena, o net 2 lietuvių k. mokytojos: mūsų auklėtoja ir Rugilės mama (mat ji taip pat lietuvių k. mokytoja)! Pamokos tema: „Kelionė po literatūros ir lietuvių k. šalį”.
Neįprasta buvo ne tik tai, kad pamokai vadovavo dvi mokytojos, bet ir tai, kad gavom galimybę padirbėti su planšetėm programa „Kahoot”. Net nepajutom, kaip visus apėmė varžymosi nuotaika: pamatę lentoje, kad mūsų pasirinktas atsakymas teisingas, norėjom kone iki lubų šoktelti. Buvo nerealiai ir smagu, ir naudinga!
Po pamokos pavaišinti arbata ir saldainiais savo viešnagės dar nebaigėm, mat Rugilės mama buvo susitarusi su savo kolegom mus dar kai kuo nustebinti: stebėjom bandymus, atliekamus fizikos ir chemijos mokytojų. Net dovanų gavome po kvapnų muiliuką (pasirodo, gerai išmanydamas chemiją, gali muilo pasigaminti pats).
Nešini dovanomis ir puikia nuotaika, grįžome namo. Visiems galvoje kirbėjo mintis: „Kaip gerai turėti draugiškų kaimynų”.
Esame be galo dėkingi Rugilės mamai Dianai už galimybę turėti kitokią lietuvių k. (ir ne tik) pamoką! Netgi viliamės, kad ir kiti tėveliai, pasekę Rugilės mamos pavyzdžiu, pasikvies mus į savo darbovietę ir supažindins su profesijom, kurias galbūt kažkada pasirinksime ir mes patys.
Informaciją parengė lietuvių k. mokytoja ir 5b kl. auklėtoja B. Petkuvienė

* * * * *

Susitikimas su aktoriumi-skaitovu R. Lukšu

Pagaliau į mūsų progimnaziją iš Vilniaus atvyko aktorius-skaitovas (taip jis pats save vadina) Raimundas Lukšas. Šio susitikimo aš labai laukiau, nes esu girdėjusi apie aktorių daug gerų atsiliepimų...
Taigi spalio 19 dieną (trečiadienį), iš pat ankstyvo ryto, vietoj klasės valandėlės sugužėjome į mokyklos aktų salę pasiklausyti ištraukų iš Antuano de Sent Egziuperi kūrinio „Mažasis princas“. Jau pirmieji ištarti aktoriaus žodžiai, rodomos kūrinio iliustracijos prikaustė visų dėmesį. Jis taip įtaigiai skaitė, jog nors salėje sėdėjo apie šimtas žmonių (dar dalyvavo 8d, 7b kl. mokiniai, keletas mamų), buvo visiškai tylu, nes visi klausėsi susikaupę. Taip pat mums, vaikams, buvo įdomu tai, jog šis žmogus visas ištraukas skaitė mintinai. Anot jo paties, norint išmokti mintinai tokio ilgumo tekstą, reikia jį prisijaukinti, kaip Mažasis princas prisijaukino lapiną.
Išėjusi iš salės išgirdau daug teigiamų atsiliepimų. Aktorius žadėjo sugrįžti į mūsų mokyklą skaityti ištraukų iš Astrid Lindgren kūrinio „Emilis iš Lionebergės“. Šio pasirodymo mes visi su nekantrumu lauksime.
Informaciją parengė 5b kl. mokinė Rugilė Gilytė
nuotraukos mokyt. D. Šimkuvienės

* * * * *
Apsilankyta Tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje

Šį rudenį, kaip ir kasmet, Lietuvos didieji ekranai eterį užleido Tarptautiniam vaikų ir jaunimo filmų festivaliui. Kaip rodo vienuolikos metų festivalio patirtis, moksleiviško amžiaus auditorijai skirti filmai – puikus būdas kalbėti apie kiekvieno vaiko ir paauglio rūpesčius jiems priimtina kalba. Juk kinas leidžia pažiūrėti įvairioms grėsmėms į akis, nepatiriant realaus pavojaus. Šių metų festivalio tema „Į savo pasaulio kraštą!“ kvietė leistis į kupiną įtampos, bet saugią kelionę tyrinėjant savo ribas: kur baigiasi savas pasaulis ir kur prasideda Kito „žemė“.
Kadangi spalio 12d. Šiaulių kino teatre „Forum Cinemas“  taip pat buvo rodomas festivalio filmas „Naujokas“, mūsų 5b klasė nutarė nueiti ir pasižiūrėti. Į filmą kvietėme ir tėvelius, tačiau suprantame, kad darbo dienos viduryje jiems nėra daug galimybių prie mūsų prisijungti... Tad tėveliams atstovavo tik Rugilės mama Reda. Bet mes laaaabai tuo džiaugiamės (mat Rugilės mama pamalonino mus ir saldžiomis dovanomisJ) ir tikimės, kad ateityje jai vėl bus priimtina mūsų draugija, o ir kiti tėveliai paseks jos pavyzdžiu.
Filmas nebuvo labai „lengvas žiūrėti“, nes pagrindinė filmo problema – patyčios mokykloje- buvo itin aštriai pavaizduota. Kita vertus, patyčių aplink mus yra: kartais mes patys esame nuskriaudžiami, o kartais dėl neatsargiai pasakyto mūsų žodžio nurieda draugo ašara...  Tad filmas buvo naudingas ir kaip prevencinė priemonė prieš patyčias, juolab, kad vaikai po filmo atsakinėjo į klausimus, kurie vertė susimąstyti,  kuo skiriasi patyčios nuo juokavimo, kas kaltas, kad patyčios apskritai kyla, kuo konkrečiai aš pats galiu prisidėti, kad patyčių nebebūtų visiškai (o kodėl gi netikėti, kad tai įmanoma?!).
Smagu, kad ir negyvendami sostinėje galime susipažinti su tarptautinėm naujienom ir pamatyti gyvenimą iš įvairių kampų, kartais ir nelabai patrauklių mums asmeniškai.                       
Dėkojame tėveliams už sudarytas galimybes nueiti į kino teatrą.
5b kl. auklėtoja B. Petkuvienė

* * * * *

Penktokai paminėjo rašytojos R.Skučaitės jubiliejų

„Aš gimtadienį
Švenčiu.
Į svečius
Vaikus kviečiu!”
               (R.Skučaitė)

Spalio 27 d. populiari vaikų ir suaugusiųjų rašytoja Ramutė Skučaitė švenčia gražų savo jubiliejų- 85-erių metų sukaktį. Ta proga Gegužių progimnazijos lietuvių k. mokytoja B.Petkuvienė kartu su mokyklos Informaciniu centru (I. ir N.Rafael) 5b klasės mokiniams spalio 26 d. surengė rytmetį, skirtą R.Skučaitei.
Trys renginio vedėjai – Greta, Mykolas ir Aistė – savo bendraklasius išsamiai supažindino su poetės gyvenimo faktais ir asmenybe: priminė nelengvą R.Skučaitės jaunystę Sibire, pirmuosius bandymus rašyti, išvardijo gausius apdovanojimus už kūrybinę veiklą.
Kadangi literatūrinio rytmečio klausytojai buvo vaikai, tai, be abejo, daugiausiai eilių buvo skirta jiems: teko pasukti galvą, kas „pridėjus – /Padidėja,/ O atėmus – sumažėja“, pamąstyti, kokie yra vasaros ir rudens privalumai (eilėraštis „Vasara ir ruduo“), kuo įdomus „klajojantis sapnas“ (eilėraštis „Apie klajojantį sapną“)...  O kad eilės neprailgtų, Rugilė čiupo smuiką ir pagriežė nepamirštamą klasikos kūrinį (juk R.Skučaitei muzikinis pasaulis taip pat nesvetimas, ji ne vienos populiarios lietuvių estrados dainos autorė).
Poetės jubiliejumi prasidėjęs penktokų rytmetys nuteikė kūrybingai, mat vaikai nėra ta publika, kuriai galima rašyti bet kaip ar bet ką, jie labai atidžiai ir susikaupę klausėsi, atrodė, kad nė vienas žodis neprasprūsta pro jų ausis. Matyt, ne veltui ir  pati rašytoja yra sakiusi: „ kurdamas vaikams visąlaik privalai galvoti, ar vaikas supras. Ar norės suprasti, ar jam šito reikia, ar tavo kūrinys iš viso nenuves jo kur nors į šoną ir nieko jam neduos. O ir parašius viską reikia dar sykį peržiūrėti per visus vidinius mikroskopus“.
Rytmečio pabaigoje aktyviausi klausytojai ir dalyviai informacinio centro darbuotojų buvo apdovanoti bloknotais ir pieštukais, kad sugavę netikėtą kūrybinį impulsą čia pat galėtų jį ir užrašyti.

Informacija ir nuotraukos B.Petkuvienės
2016-10-26

* * * * *
Rugsėjo pirmąją prisiminus...

Atsisveikinę su pradinių klasių suolu, 5b klasės mokiniai rugsėjo 1-ąją  pradėjo naują etapą, kupiną vilties, šiek tiek nerimo, laukimo ir džiaugsmo...  Pamiršę ant vasaros kaklo nokstančius šermukšnių karolius, penktokėliai - išskirtinai ramūs ir susikaupę – įsmeigė akis į auklėtoją. Ir ne tik jie, bet ir jų tėveliai, kiek nepatogiai susigrūdę šalia savo vaikų, pasitiko naują pradžią...
Jaudulio netrūko niekam. Ne todėl, kad vieni kitais nepasitikėtume (su tėveliais jau buvom susipažinę birželį, su vaikais taip pat vasaros pradžioje „pažindinomės“), tiesiog visi supratome, kad šis tas keisis: reikės išmokti daugiau savarankiškumo, prisiimti daugiau atsakomybės, rasti daugiau susikaupimo, daugiau žaidimų palikti kitiems, mažesniems už mus... Ta proga mokiniai „kepė pyragą“ pagal gero gyvenimo klasėje  receptą. Džiugu, kad į jį sąžiningai daug dėjo atsakomybės ir įsipareigojimų, nepamažino švelnumo ir svajonių. Todėl „pyragas“ pavyko išties gardus: tą vienbalsiai pripažino visa klasės bendruomenė.
Norisi tikėti, kad mums visiems pavyks darniai gyventi, kad „žmoguje ieškosime žmogaus, o ne vilko“, kad rasime kuo pasidžiaugti, ne tik kaltinti ar reikalauti, kad turėsime už ką vieni kitus pagirti ir padėkoti, kad esame šalia.
Kai šventinė klasės valandėlė pasibaigė, penktokai dar skubėjo į kitą pamoką - Šiaulių miesto Mero pamoką, - vykusią Ch.Frenkelio viloje. Ten, apsupti muzikos, šokio, prasmingų kalbų, galutinai suprato, kad žengia nauju- Penktoko keliu.
Nuoširdžiai linkiu visiems mums gero starto ir ne prastesnio finišo, kai jį pasieksim.

Su meile
auklėtoja Birutė
2016-09-15