6d klasė (2019-2020)

2019-2020 m. m.

6d klasės išvykų, renginių akimirkos

 

* * * * *
Nešini šviesa 

Šį tamsos ir pilkumos metą 6d klasei gruodžio 12 d. teko laimė dalyvauti Gegužių progimnazijos akcijoje PARODA ANT RATŲ – 2019.
Laimė todėl, kad pasidalinę į dvi grupes mokinių piešiniais puošė miesto autobusus. Piešiniai apie vertybes – laimę, meilę, laisvę ir kt. – buvo ne tik spalvingi ir meniški, bet ir įkvepiantys autobusų keleivius perskaityti vaikų išmintį, pergalvoti savo vertybes, nusišypsoti kasdienybei. Šeštokai taip pat dalino saulutes ir sveikino šiauliečius su artėjančia Šviesos dienos švente.
Iš pradžių nedrąsūs šeštokai vis entuziastingiau bendravo su autobusų vairuotojais, keleiviais, džiaugėsi, jei juos apkabindavo, jiems nusišypsodavo. Tai buvo laukiamiausias gero darbo įvertinimas. Mokiniai netgi aplankė P.Višinskio bibliotekos darbuotojas ir joms įteikė po saulutę, turbūt kaip padėką už tai, kad ne kartą irgi buvo maloniai bibliotekoje priimti. Smagu buvo stebėti, kaip šeštokai padeda vienas kitam, elgiasi mandagiai ir džiaugsmingai.
Puiki nuotaika, ryšys su žmonėmis skatino mokinius pasitikėti savo jėgomis, tikėti gero darbo prasme ir iš tiesų suprasti, ką reiškia skleisti šviesą poelgiais ir darbais. 

Auklėtoja I.Turovaitė

* * * * *
Įdomioji Telefonija

Lapkričio 13d. 6d klasė keliavo į  Telefonijos muziejų. Vaikai pirmąkart lankėsi 100 metų turinčiame pastate, dar visai neseniai žinomame kaip centrinio banko pastatas. Tačiau dabar vos ten įžengęs, supranti, kad laukia įdomi telefonų ekspozicija, nes pasitinka iš Anglijos atkeliavusi telefono būdelė bei 19a. siekiantis telefono aparatas. Nuo jo ir pradeda ekskursiją muziejaus direktorė Dalia Urbonavičienė. Klausantis telefonų istorijos labai įdomu išbandyti senovinius telefonus. Pasirodo, jais vis dar galima skambinti net į mobiliuosius telefonus. Tačiau ne iš karto mokiniai sugebėjo pasinaudoti senaisiais aparatais, kurie labai skiriasi nuo naujųjų.
Patraukliai įrengtoje ekspozicijų salėje mokiniai daug sužinojo apie pirmuosius telefonų aparatus, racijas, mobiliųjų telefonų pirmtakus. Galėjo palyginti rusiškus ir vakarietiškus karinius telefonus, pavartyti senąsias telefonų knygas ir gal net rasti senelių adresus ir fiksuoto ryšio telefonų numerius. Akį traukė ir dekoratyvūs telefonai lūpų, batelio formos, telefonas iš povandeninio laivo. Nenuostabu, kad apžiūrima ir keletas senų fotoaparatų, kurie visai neseniai atsirado mobiliuosiuose telefonuose. Mokiniai sužino ir gluminančią pirmojo mobiliojo aparato „plytos“ kainą – 9000 dolerių. Tačiau visi lieka sužavėti sumanymu patiems pasidaryti telefoną iš dviejų skardinių ir laido. Gal kiek skeptiškai, bet drąsiai pasigaminę tokius telefonus šeštokai ėmė čiauškėti ir stebėtis, kaip trys daiktai garantuoja visai neblogą ryšį. O išradingojo Aurelijaus dėka keturi berniukai surišo laidus į mazgą ir išėjo puikus telefoninis ryšys keturiems iš karto.
Muziejaus direktorė susitikimo pabaigoje organizavo trumpą viktoriną apie tai, ką mokiniai išgirdo ir išbandė, apdovanojo prizais ir parodė skaidres apie tai, kaip žmonės kažkada svajojo apie ateitį, pilną technologijų, ir beveik visos tos svajonės išsipildė su kaupu. Todėl kokia turtinga ir patogi neatrodytų mūsų dabartis, svajonės turi tęstis. Šeštokai vieną svajonę išsakė ir garsiai – jie norėtų, kad grįžtų mokytoja Dalia. Taigi pažinę, aplankę, linksmai praleidę laiką mokiniai nusprendė, kad tikrai dar grįš į Telefonijos muziejų.

I.Turovaitė

* * * * *
Ruduo – kūrybos metas

Spalio 10 d. 6d klasės mokiniai su tėveliais buvo pakviesti dalyvauti lietuvių k. pamokoje, skirtoje kurti įvairių žanrų tekstus. Juk rudenį gamta spalvingiausia, vadinasi, kūrybiškai nuteikianti. O ir oro vėsuma kviečia burtis namuose ir užsiimti kūrybinga veikla apmąstant nuveiktus darbus, pasvajojant.
Kūrybai visus nuteikė filmukas, kurio idėja skelbė, kad kūryba – tai gyvenimo spalvos, be jų, apkarsta bet koks darbas, santykiai. Pirmoji užduotis ir skatino į tris – rugsėjo, spalio, lapkričio – grupes susiskirsčiusias komandas pažvegti vieniems į kitus ir sukurti sveikinimą, kuriame būtinai turėjo rasti vietos ne visai poetiški žodžiai, pvz., burokas, malkos ir pan. Norėjosi, kad kūryba burtų tėvelius ir vaikus, todėl kitoje užduotyje jie turėjo vaidinti be žodžių daiktų istorijose, kurių autoriai taip pat mokiniai. Buvo daug emocijų, juoko, skleidėsi talentai. O užbaigė kūrybos pamoką literatūros karalaitė – poezija. Susipažinę, kas yra akrostichas, visi kūrė eiles apie rudenį.
Taigi, jei pamokoje dalyviai nusišyspsojo, ką nors naujo sužinojo, pažino vienas kitą labiau, galima teigti, jog jų gyvenimas tomis akimirkomis tikrai buvo spalvingas. Taip kūrybos suvienyti 6d klasės nariai džiaugėsi  rudens pamoka.

I.Turovaitė

* * * * *
Susitikimas su iliustratore

Spalio 2d. P.Višinskio biblioteka pakvietė mokinius susitikti su knygos „Sibiro haiku“ iliustratore Lina Itagaki. Kadangi 6d klasėje buvo mokinių, skaičiusių knygą ar mačiusių pagal ją sukurtą spektaklį, susitikimas buvo pačiu laiku.
Iliustratorė, kuri vaikystėje svajojo gyventi Amerikoje ir labai mėgo knygas apie indėnus ir prerijas, trumpai papasakojo savo, kaip kūrėjos, biografiją. Mokiniai atidžiai klausėsi, kaip menininkė atviravo, kad pirmieji jos bandymai piešti pasirodė sąsiuvinių paraštėse, nes iš pradžių ji mokėsi japonų kalbos, o ne dailės. L.Itagaki mokėsi, keliavo, buvo labai užsiėmusi, bet vis dėlto ryžosi mokytis ir dailės. Tam įtakos turėjo ir susapnuotas būsimų komiksų veikėjas, kurio pasakojimas dar nebaigtas. Ėmusi kurti meninkė drąsiai dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, kurie, anot jos, labai skatina ieškoti savo stiliaus, savo temų. Leidykla pastebėjusi dailininkės savitą stilių pasiūlė jai iliustruoti 40 psl. knygą vaikams apie lietuvių patirtį Sibire. L.Itagaki komiksų dėka knyga išaugo iki 240psl., o svarbiausia knyga patiko įvairaus amžiaus žmonėms. Vaikai skaito šią knygą lengvai ir kartu išmoksta istorijos. Sėkmingas darbas lėmė tai, kad L.Itagaki jau iliustravo komikso žanru dar dvi istorines knygas. Kūrėja pripažino, kad jai labai patinka keliauti, bendradarbiauti su kitais meninkais. Visą autobiografinį pasakojimą lydėjo spalvingi, saviti dailininkės darbų pavyzdžiai skaidrėse.
Antroje susitikimo dalyje mokiniai patys bandė piešti komiksus. Iš pradžių bandė pavaizduoti žmogų, arbatinuką, šakutę laimingus, išsigandusius, liūdnus. O tada sugalvoję, kas veiks, kur ir ką sakys, pasidalindami kūrė keturių dalių komiksą. Taip atsirado istorijos apie gaidį, slidę, indėną ir kt. Visiems buvo įdomu, kas nutiks su jo sugalvota komikso pradžia, dėstymu, kur atsidurs veikėjas.
Komikso žanras lavina mokinių vaizduotę, piešimo įgūdžius, gebėjimo papasakoti glaustai, įdomiai, gyvai. Įgytą patirtį šeštokai tikrai panaudos ir dailės, ir lietuvių k. pamokose. O susitikimas su stilinga, išsilavinusia, sėkmingai dirbančia menininke galbūt padrąsins Gegužių progimnazijos šeštokus tapti menininkais taip pat.

I.Turovaitė

2018-2019 m. m.

5d klasės išvykų, renginių akimirkos


* * * * *
Gimnazistų apsilankymas

Trečiadienį 5d klasė sulaukė malonių svečių – gimnazistų Nedos ir Dominyko iš J.Janonio gimnazijos. Dar neseniai palikę progimnazijos suolus Neda ir Dominykas, beje, buvęs Gegužių progimnazijos auklėtinis, pristatė penktokams projektą apie Europos Sąjungą.
Tikslių, aiškių žinių niekada nebus per daug, todėl, nors Europos Sąjungos piliečiai esame jau senokai, penktokai galėjo papildyti savo žinias ir netgi grįžę namo priminti savo tėveliams būtinai balsuoti ir rinkti atsakingai europarlamentarus. Išklausę pranešimo apie Europos Sąjungos struktūrą, veiklas penktokai dalyvavo viktorinoje, laimėjo mielų prizų.
Smagu, kad jaunesnius mokinius moko vyresnieji rodydami pavyzdį žengti išsilavinimo, žingeidumo keliu.

I.Turovaitė

* * * * *
Tolima, artima Indija

Ar kasdien galima sutikti žmogų, apsilankiusį Indijoje? Tikrai ne.
Todėl 5d klasės mokiniai ir auklėtoja jautėsi labai laimingi, kai jų bendraklasės Emos mama Gileta Peleckė sutiko pasidalinti pačiais šviežiausiais savo įspūdžiais iš karštosios Indijos.  Visus sužavėjo, kaip ramiai ir paveikiai mama pasakojo apie Indijos savitumą ir grožį, rodydama nuotraukas. Sužinota, kad Indija yra seniausių jogos mokyklų šalis. Pasakotoja neslėpė susižavėjimo indais, kurie drąsiai žvelgia pašnekovui į akis, pagarbiai klausosi ir pastebi kiekvieną gestą, mimiką, nuoširdžiai šypsosi, stengiasi su meile priimti kiekvieną asmenį. Gal todėl ir sausakimšose, karštose, be perėjų ir šviesoforų Indijos gatvėse be didelių avarijų juda ir karvės, ir rikšos, ir mašinos, ir pėstieji, ir šunys. Indiški patiekalai taip pat aštresni, saldesni nei mūsiškiai, daugiausia vegetariški. Rūbai taip pat labai kitokie. Moterys visus darbus dirba nešiodamos sarį, 10 m medžiagos gabalą, tinkamai suklostytą.
Mama Gileta pasakodama apie svetimus kraštus nuolat pabrėždavo ir tai, kad ir mes esam unikalūs. Mat Indijoje pavasaris ir ruduo prabėga akimirksniu, dominuoja žiema, vasara. Tad turėtume džiaugtis kiekvienu metų laiku, kuris mūsų kraštuose būna ryškus ir spalvingas. Žinoma, susitikimo pabaigoje visi gavo lauktuvių – natūralių smilkalų iš pačios Indijos. 

Inga Turovaitė