Pro memoria VITAI ŽABARAUSKAITEI

VITAI ŽABARAUSKAITEI (1962 01 03 — 2021 07 06), Lietuvos dailininkei, mokytojai, poetei

2021 m. liepos 6 d. netekome žinomos Lietuvoje dailininkės, mokytojos, poetės, Šiaulių žemės dukros Vitos Žabarauskaitės. Ši netikėta bei skaudi žinia sukrėtė Gegužių progimnazijos bendruomenę, artimuosius, kolegas, menininkus, visuomenininkus — visus, kurie pažinojo Vitos kūrybinį pasaulį, mokymo stilių, skambų balsą, iškilią eiseną, ugninę jos plaukų spalvą…

Vita Žabarauskaitė gimė 1962 m. sausio 3 dieną Kairiuose (Šiaulių raj.). 1980 m. baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklą, 1988 m. — Šaulių pedagoginį institutą. Nuo 1991 m. iki šiol dirbo Šiaulių Gegužių mokykloje dailės ir technologijų mokytoja. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė, surengė apie 150 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Danijoje, Latvijoje, Austrijoje, Italijoje). Vitos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, JAV, Izraelio, Lenkijos, Austrijos, Danijos kolekcininkai, Gegužių progimnazijos alėjas, galerijas turtina G.Bagdonavičiui, lietuvių liaudies pasakoms, Barborai Žagarietei, deivei Mildai skirti kūriniai, Jos paveikslais namų erdves išpuošė daugybė bičiulių, draugų, artimųjų.

Vita — be galo gili ir subtili asmenybė. Kas Ją pažino, tas Jos nepamirš — savo dvasios ryškius potėpius Ji meistriškai paliko ne tik ant drobės, bet ir žmonių širdyse. Tegu ši esė dar kartą leis mums išvysti gyvą Vitos paveikslą:

 „Brūkšteli varis per akis ir žinai – tai Vitos nerami dvasia ją gena per miestą, į renginį, susitikimą, ten, kur erdvu minčiai ir jausmams. Ir tyliai stebiesi, koks tikras tas raudonumas, ryškus, įkvepiantis ir išdidus. Tai lyg tikro menininko potėpis švarioje drobėje. Ir vardas lyg strėlė – VITA –  gyvenimas. Visko duota: spalvų, energijos, gebėjimo įkvėpti, tikrumo.

Ūžteli muzika dailės kabinete ir Vita, lyg šoktų tango, sukas su ilgu juodu rūbu tarp suolų, vaikiškų rankų, dažų, rekvizito ir dailės kūrinių. Mokinius kaskart apsvaigindavo laisvės pojūtis šios laisvės neišsigandusios mokytojos pamokose. Ir kaip tie mokinukai turėjo pasistengti, kad suprastų, kas ta laisvė, kur jos ribos, kada laisvė kuria.

Blyksteli sieninės tapybos geltonis, mirkteli putlus angeliukas, akyse mėlynuoja, oranžinuoja – ir prisimeni, tai Vitos prisilietimas mokykloj. Didžiuodamasi tariu, taip, ji dirba pas mus, taip, ji tikra menininkė. Taip, jos su niekuo nesumaišysi, ji gryna ochra, mėlis, chromas ir karminas.

Pūsteli vėjas tamsią skepetą, suputoja raudona sruoga ir pamatai mąslias Vitos akis, kuriose mirga būsimų paveikslų herojai: dievai ir šventieji, jų simboliai ir ženklai, astrologija ir magija. Kokia tikslinga linija, kokia drąsi spalva, kokia nežemiška kompozicija, nors ir apie avinėlį ir piemenėlį.

Dideliam vaikų klegesy koridoriuje besiblaškantis žvilgsnis nurimsta stabtelėjęs ties Vita, kuri tiesia kriaušę ar obuolį ir pasakoja taip, lyg mes seniai čia šnekučiuojamės sutūpusios ant medžio prie vandens. Paklausyti visad buvo verta, nes pažinimo vaisiai, besivartą Vitos skreite, turbūt primindavo, kad kažkada pirmapradis pažinimas toks ir buvo – nenudailintas, atšiaurus, nesuplanuotas.

Ir viskas, Geroji, išnaudojom visas mums skirtas akimirkas. Žinau, kad ir toliau tapysi, skaitysi, keliausi, tik gal kaip spalva, atspalvis, tonas, šešėlis. Ir dar ilgai varis, muzika, tavo kūriniai ir tas suolelis  „Erdvės“ galerijoj regs atsiminimus, istorijas, širdies liūdesį ir ilgesį.“ (I.Turovaitė)

Atsisveikinimas Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios gedulo namuose (Gegužių g. 57) 2021 07 10 nuo 12.00 val., Šv. Mišios už mirusiąją — 2021 07 11, 8.00 val., gedulo namų bažnyčioje, urnos išlydėjimas į Donelaičio kapines — 10.00 val.

Liūdinti Gegužių mokyklos bendruomenė

Comments are closed.