Priėmimo tvarka
ELEKTRONINIAI PRAŠYMAI (e.sistemoje Šiaulių m. savivaldybės internetiniame puslapyje) 2023-2024 m. m. mokytis Gegužių progimnazijos PIRMOJE KLASĖJE IR DAILĖS SKYRIUJE priimami nuo 2023-03-01.
Šiaulių miesto savivaldybės internetinis puslapis – Prisijungimas ir prašymų pateikimas.
Prašymų teikimo per elektroninę registravimo sistemą vartotojo vadovas (tėvams).
Elektroninius prašymus į 1 klasę pagal aptarnaujamą teritoriją galima teikti iki balandžio 15 d., o į laisvas vietas neteritorinėje mokykloje – iki birželio 10 d.
Š. m. birželio 6, 7, 8, dienomis, nuo 9.00 val. iki 11.00 val., kviečiame būsimus pirmokėlius į pirmąsias pamokėles Gegužių progimnazijoje.
Telefonas pasiteiravimui: (8 41) 55 2629
Lina Lušienė, Dailės skyriaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Ugdymo skyriaus vedėja, el.p lina.lusiene@geguziai.lt
Norime informuoti, kad tėveliai, kurių vaikui reikalinga logopedo pagalba ir ši pagalba vaikui nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokykloje būtų teikiama, iki rugpjūčio 28 d. privalo į mokyklos raštinę pateikti vieną iš dokumentų:
1. Pažymą iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kurioje logopedas pateikia išvadą ir rekomendaciją dėl logopedinės pagalbos tolimesnio teikimo, kurią pasirašo ikimokyklinės įstaigos vadovas.
2. Pažymą iš pedagoginės psichologinės tarnybos, kurioje nurodoma, kad vaikui reikia teikti logopedo pagalbą mokykloje.
Gerbiami tėveliai, planuojate leisti savo atžalą į visos dienos mokyklos I modelio grupę, kreipkitės į klasės auklėtoją (Tėvai, kurių vaikai lanko pailgintą dienos grupę progimnazijoje, 2 kartus per mokslo metus (rugpjūčio ir sausio mėnesiais) turi pristatyti pažymą apie savo darbo valandas. Pažymą apie savo darbo valandas ir prašymą pristatykite iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. visos dienos mokyklos I modelio grupės mokytojai.). Prašymo forma
Mokyklines uniformas galima įsigyti:
2023-2024 m. m. pirmų klasių komplektavimas
2023 m. rugsėjo 1-ąją pirmokus pasitiks mokytojos
AUŠRA ADOMAITIENĖ
Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė
Pirmoji rugsėjo diena man prilygsta Naujųjų metų dienai. Pusmečiui suplanuoti nauji darbai sužymėti kalendoriaus lapeliuose. O malonūs praėjusių dienų prisiminimai švelniai nusėda nuotraukų albumuose ir slapčiausiose sielos kertelėse.
Jau daugelį metų pirmoji rugsėjo diena man atneša ramybę, nes einu savo širdies keliu ir esu ten, kur turiu būti, darau tai, ką turiu daryti – tai mano pašaukimas. Už visus pasiekimus esu dėkinga savo buvusiems, esamiems ir būsimiems mokytojams ir mokiniams, nes, pasak Richardo Bacho, „visi mes esame mokiniai, atlikėjai ir mokytojai, o vienintelė pareiga – būti ištikimam sau, būti autentiškam“.
Su kiekviena grupe besimokančiųjų mokausi ir aš pati. Juk ne veltui yra toks posakis, kad „geriausiai išmoksti tada, kai mokai kitus“. Mane nuolat lydi rašytojo Richardo Bacho žodžiai: „Mokytis – tai atrasti, ką jau seniai žinai, daryti – tai parodyti, jog tai žinai, mokyti – priminti kitiems, ką jie žino taip pat gerai, kaip ir tu.“
Pasirinkusi mokytojos profesiją supratau, kad mokyti yra mano misija, t. y. šventa pareiga, kurią turiu vykdyti kantriai ir atsakingai. Visada, kai tik man reikia įkvėpimo ar pagalbos, ateina mano nebylieji mokytojai – knygos. Vienoje protingoje knygoje perskaičiau, kad „tikėjimas yra tik ėjimas savo širdies keliu”. Nuo šiol bet ką darydama paklausiu, ar einu savo širdies keliu? Jeigu darai tai, nuo ko tampi laimingas, vadinasi, eini teisingu keliu.
ŽIEDŪNA SINUŠIENĖ
Pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja
Jau daugiau kaip dvidešimt metų dirbu pradinių klasių mokytoja. Dirbdama šiuolaikinėje mokykloje siekiu, kad vaikai su džiaugsmu eitų į mokyklą. Puikiai suprantu, kad esu atsakinga už tai, kad mokiniams su manimi būtų gera, kad jie kuo lengviau pritaptų kolektyve, sėkmingai mokytųsi ir jaustųsi saugūs. Todėl stengiuosi išlikti nuoširdi, teisinga ir lengvai bendraujanti. Jei tenka suklysti, nebijau to pripažinti. Visada sakau, jog mokytojas toks pat žmogus kaip ir visi.
Manau, kad šiuolaikiniai vaikai iš tiesų nėra nei geresni, nei blogesni nei kitų kartų vaikai, paprasčiausiai jie yra kitokie. Todėl aš, kasdien būdama šalia, turiu juos suprasti, semtis naujų žinių, patirties, kad maža dalele galėčiau prisidėti prie jų augimo. Juk visai nesvarbu, ar mano mokinys užaugęs bus gydytojas, šaltkalvis ar teisėjas. Svarbiausia, kad jis būtų žmogus, mokantis apkabinti, sušildyti ir džiaugtis kitais.
ALINA MARCINKIENĖ
Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė
Vėl tęsiasi mano darbo istorija…
Nuo pat mažumės žinojau, kuo noriu būti, ir niekada net nesvajojau apie kitą profesiją.
Būsiu mokytoja!
Pradžioje norėjau tvirtai imti vaiką už rankos ir vesti mokslo keliu – lietuvių kalba, matematika…
Augdama su mokytojo profesija supratau, kad nereikia spausti vaiko rankos, reikia kibti paprastai, lengvai ir vesti jį supažindinti su visai kitais dalykais – pažinti save, atleisti draugui, užjausti, paguosti…
Suprasti, kas yra atsakingumas, pareiga.
Ką reiškia būti pilietiškam.
Turėti savo nuomonę ir drąsiai reikšti mintis.
O svarbiausia – nebijoti suklysti.
Juk klaidos mus ir moko, ir grūdina.
O dabar noriu, kad vaikas mane imtų už rankos ir drąsiai mes kartu eitume pažinimo keliu.
Noriu būti jo draugu ir padėti atsakyti į jam kylančius klausimus:
KAS jis?
KO siekia savo mokslo kelyje?
KĄ atrado ir patyrė?
KUO pradžiugino šalia esantį?
KUR veda pasirinktas kelias?
O svarbiausia – KAM viso to reikia?
Šiandien žinau, kad man reikia tik prilaikyti vaiko ranką.
Jis eina pats!
O aš esu tik mokytoja, kuri stebi jo kelią.
LIGITA NORVILIENĖ
Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė
Už durų pasigirsta tylūs žingsniai. Aš atidarau klasės duris ir paduodu ranką Vaikystei. Ji nedrąsiai įeina į klasę. Tokią, rodos, didelę ir nepažįstamą. Ji šypsosi (visos mamos ir tėčiai žino, kaip šypsosi Vaikystė). Pasako savo vardą ir sėdasi į suolą. Čia Ji nuščiūva, suklūsta ir apsipratusi ima ganyti pirmąsias raides. Iš jų greitai bus parašyti svarbiausi žodžiai… Vaikystė krykštaus, džiaugsis ir šypsodamasi vėl palinks prie užduoties. Šį sykį sunkesnės… Kažką ilgai ilgai rašys, kol Jos veidelyje ims atsispindėti mokytojo šypsena.
Kas dieną ims vertis vis kitos ir kitos pasaulio paslapčių durys, kol galiausiai maža rankelė išslys iš mano, mokytojos, rankų. Aš neliūdėsiu… Priešingai, būsiu laiminga, kad galėjau palydėti Vaikystę savo Svajonės link…
Iki pasimatymo, Vaikyste!
VIRGINIJA PASTORASTIENĖ
Pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja
Svarbiausia mano, kaip mokytojos gyvenimo kelionė – mėgstamas darbas, kurio pagrindinis variklis – mokinukas, o didžiausias džiaugsmas ir sėkmė matyti ,,užsidegusius“ mokinukus savo veikla, besidžiaugiančius savo mažais ir dideliais pasiekimais, linksmus, guvius ir laimingus bėgiojančius mokyklos labirintuose.
Esu mokytoja – vedlė, padedanti kiekvienam kopti mažais laipteliais į žinių pasaulėlį. Kartu tobulėti, kartu mokytis iš klaidų, nebijoti nežinoti, kartu ieškoti atsakymų bei atradimų stebint aplinkinį pasaulį, semtis idėjų ir įkvėpimo vieni iš kitų, iš suprantamų artimiausios aplinkos vertybių ir tapti geru žmogeliuku.
Būsimas pirmokėli, greit pasibelsi į mokyklos duris su virpančia širdele, nebijok, ženk drąsiai, o aš džiaugsiuosi galėdama kiekvieną apkabinti ir iš mažų dalelių sudėti aukštų rezultatų paveikslą.